- burblys
- 2 burblỹs, -ė̃ smob. (4) 1. kas burba, murmeklis: Jis toks burblỹs, kaip tetirvinas, vis burbia J. O tai burblỹs – tai narna ir narna Pc. Ką jam pasakysi, tokiam bur̃bliui, jis savo varo Bsg. Negali suprast, ką tas burblỹs sau po nosia burbuliuoja Vlkv. Nutilk, tu bur̃ble! Rm. 2. storulis, nutukėlis: Toks burblỹs gali dirbt! Alk. Tokiam bur̃bliui gal būt nešalta žiemą – gerai aptukęs Žvr. Valgo kai burblė̃ kokia išsipūtus Imb. Tos dukters tokios bur̃blės Gs.
Dictionary of the Lithuanian Language.